Periodontologinės ligos gali užklupti kiekvieną

Posted in Grožis

Šypsena

Odontologija – tai toli gražu ne tik dantų skylučių gydymas, bet ir daug kitų darbų. Greičiausiai teko susidurti su daugybe žmonių, kurie skundžiasi nuolat kraujuojančiomis dantenomis, o kartais net ir klibančiais dantimis. Šiuos žmones taip pat dažnai kamuoja ir nemalonus burnos kvapas. Tai trys pagrindiniai periodontologinės ligos požymiai. Nors jie ir nesukelia skausmo, bet po truputį nuolat griauna danties palaikomąjį aparatą.

Periodontitas yra gana lėtai progresuojantis dantenų bei aplinkinių audinių uždegimas. Jis atsiranda tada, kai į šiuos audinius patenka įvairūs mikroorganizmai. Dažniausiai tai būna streptokokai, bet pasitaiko ir stafilokokų ar lazdelinių bakterijų. Ligos sukėlėjai į danties palaikomojo aparato audinius gali patekti iš užkrėstos pulpos ertmės, kai ji yra uždegiminė, arba iš aplinkinių audinių. Rečiau periodontito sukėlėjai atnešami su krauju.

Įtarti, jog turite periodontinę ligą galima tada, jei valantis dantis nuolat kraujuoja dantenos, kai jaučiate jų patinimą, atsitraukimą nuo dantų arba padidėjusį jautrumą, susiduriate su problemomis dėl skonio pojūčio bei dėl nemalonaus burnos kvapo.

Anot su odontologija dirbančių specialistų, pagrindinė periodontito atsiradimo priežastis yra kietosios ir minkštosios apnašos. Pastarosios, jei būna laiku nepašalinamos, laikui bėgant sukietėja ir tampa dantų akmenimis. Visų pirma šie dantų akmenys bei juose esančios bakterijos po truputį ardo dantenas, ir taip prasideda jų uždegimas. Bėgant laikui dantenos slenka žemyn, todėl pradeda irti ir žandikaulio kaulas. Taip susidaro dantenų kišenės ir apsinuogina dantų šaknys. Kišenės prisipildo apnašų ir akmenų. Ilgainiui šis procesas apima vis daugiau gilesnių audinių. Ligai pažengus, dantys ima klibėti, todėl atsiranda tikimybė juos prarasti. Kadangi periodontitas yra neskausminga liga ir progresuoja ji lėtai, tai daugelis žmonių ilgai net neįtaria ja sergantys.

Periodontitas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, tai dėl nevisavertės burnos higienos. Taip pat didelę įtaką tam turi ir seilių fermentų stoka, mitybos ypatumai ir panašiai. Odontologai teigia, kad tokios ligos, kaip diabetas, širdies kraujagyslių sutrikimai, įvairūs hormoniniai organizmo pokyčiai irgi gali paskatinti periodontito atsiradimą.

Jei ši liga nebus gydoma laiku, uždegimas gali imti sklisti gilyn į palaikomąjį dantų aparatą, todėl bėgant laikui jis gali sunaikinti kaulą. Ir nors tokiu atveju kaulas žmogaus organizmo būna pakeičiamas korėtu rišamuoju audiniu, jis nebebūna toks pat tvirtas, kad galėtų gerai išlaikyti dantį savo vietoje.

Svarbu prisiminti tai, kad periodontito bakterijos gali sukelti pavojų ne tik dantenoms ir dantis, bet ir visam žmogaus organizmui. Juk per palaikomąjį dantų aparatą ligos bakterijos patenka į organizmo kraujotaką, gali nukeliauti į bet kurią vietą ir ten sukelti sunkias ligas. Gali padidėti rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, infarktu, insultu, cukrinio diabetu, osteoporoze bei kvėpavimo takų ligomis.

Periodontito gydymas priklauso nuo jo pažengimo. Gydyti galima konservatyviuoju ir chirurginiu būdu. Konservatyvusis būdas – tai profesionali burnos higiena, akmenų ir apnašų pašalinimas, dantenų kišenių išvalymas, bei burnos audinių regeneracijos skatinimas. Jei periodontitą reikia gydyti chirurginiu būdu, gali tekti ilginti danties šaknį, gydyti dantenų atsitraukimą, koreguoti kaulinius defektus.