Knygos skaitymas visuomet buvo laikomas žinių šaltiniu

Posted in Namuose

Skaito knygą

Skaitymas visuomet buvo laikomas žinių šaltiniu. Šiandien galimybė skaityti yra aukštai vertinama ir svarbi. Senovėje skaitymas galbūt ir nebuvo labai skatinamas ar propaguojamas, tačiau religijoje tai visuomet buvo svarbu. Devynioliktame amžiuje visi namų ūkyje gyvenę žmonės rinkdavosi vienoje vietoje valandai, dviems ar net daugiau vien tam, jog pasiklausytų garsiai skaitomų knygų. Tuomet tai buvo prabanga – mokėti skaityti ir leisti sau įsigyti knygą. Šiandien mes ne tik skaitome – mes galime pirkti kokias tik norime knygas, skaityti tai, ką tik norime.

Galima teigti, jog skaitymo įgūdžiai – net sėkmę visuomenėje lemiantis veiksnys. Manoma, kad žmonių, kurie daugiau skaito, socialiniai įgūdžiai geresni, jie geba bendrauti su įvairiais žmonėmis. Tokie žmonės – puikūs pašnekovai – jie gali išsakyti nuomonę ir ją apginti bei iliustruoti pavyzdžiais. Skaitymas gali būti būdas keliauti tiems, kas neturi pinigų kelionėms – tam pasitarnauja knygos. Skaitymas gali užpildyti tuštumą, jei žmogus negali sau leisti kelionių.

Švietimo sistemą tiriantys mokslininkai yra pastebėję, jog tarp skaitymo ir akademinių pasiekimų yra stiprus ryšys. Teigiama, jog studentas, kuris daug skaito, daug geriau mokosi mokykloje ir sėkmingiau išlaiko egzaminus nei tas, kuris mažai skaito. Daug skaitantis jaunuolis gali subrandinti idėjas, pateikti argumentus, jis geba greitai suvokti, kas yra svarbu konkrečiai užduočiai ir ją greitai atlikti. Negana to, itin stiprus ryšys yra ir tarp skaitymo ir kalbinių gebėjimų. Studentai, kurie turi platų žodyną, dažniausiai yra daug skaitantys. Tai nėra netikėta, tačiau tam, kad akivaizdžiai praplėstum savo žodyną, reikia skaityti tikrai daug.

Knygos gali būti ir kompanionėmis ar patikimais draugais jas skaitantiems. Knygos išsklaido nuobodulį, os niekada neišduoda, lieka kartu, nesvarbu, ar tu sėdi vienas, ar kažkur keliauji. Pastebėta, jog tie, kurie mėgsta skaityti, jaukiai jaučiasi būdami tarp knygų. Tokioje aplinkoje jie atsipalaiduoja, nesijaučia vieniši. Manoma, jog skaitymas padeda sumažinti nerimą ir lengvina depresiją, kuria dabar serga kaip niekad daug žmonių – tai – streso sukeltas reiškinys. Pasaulis taip skuba, jog žmonės nebespėja kartu su juo - skaitymas padeda atlaikyti tokį tempą – teigiamai veikia nervų sistemą. Knyga gali būti ir terapijos forma.

Per daugelį metų, kai žmonės ėmė spausdinti ir platinti knygas, buvo suformuotas skaitymo, pažinimo, mokymosi procesas. Yra daug dalykų, kuriuos galime išmokti būtent iš knygų, tačiau jau porą dešimtmečių skaitymo mastai mažėja. Knygų atsisako ne tik jaunimas, tačiau ir suaugusieji, senjorai. Knygas ir skaitymo malonumą baigia visai išstumti televizorius. Galima nujausti, kodėl – paimi nuotolinio valdymo pultelį, spusteli kelis mygtukus ir jau gali visą vakarą ar dieną žiūrėti į nuolat besikeičiančius vaizdus ir pasakojamas istorijas. Tačiau dingsta pažinimo džiaugsmas – bibliotekoje ieškoti knygos, rinktis, versti lapus.

Vis dėlto nereikia pamiršti, jog skaitymas gali būti ir žalingas. Pirmiausia reikia pagalvoti apie aplinką, kurioje skaitome – netinkamas apšvietimas, netaisyklinga sėdėsena gali labai greitai sugadinti regėjimą ir laikyseną. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad skaitymas ir knygos negali pakeisti tikro gyvenimo. Kad ir į kokį gražų pasaulį galite patekti tiek skaitydami knygas, tiek vietoj jų žiūrėdami televizorių, privalote nepamiršti, kad tikro, realaus bendravimo su kitais realiais žmonėmis, kad ir koks įstabus būtų vaizduotės sukurtas pasaulis, niekas pakeisti negali. Tad jei reikia rinktis, ką veikti, pirmiausia siūlyčiau susitikti su žmonėmis, kurių jau seniai nematėte, pabendrauti su šeima. Na, o jei vis tiek norisi vienumos, čiupkit knygą.