Darbų pamokos mokykloje – ko išmokau

Posted in Namuose

Metaliniai laiptų turėklai

Mokyklose be įprastų dalykų yra praktikuojamas ir fizinis ugdymas (kūno kultūra), meninis ugdymas (dailė, muzika, šokiai) ir pats naudingiausias – darbai. Mus mokykloje vis tiek išskirstė į berniukų ir mergaičių darbus. Tačiau juos mėnesiui apmainydavo ir kad merginos susipažintų su tekinimu ir vaikinai išmoktų sagą įssiūti. Taigi, apie kiekvienus darbus atskirtai.

Berniukų darbai buvo kiek grubesni ir labiau pritaikyti buičiai, tiesa, meniniam pasireiškimui irgi buvo puiki taigi mūsų darbai buvo skirstomi į medžio darbus, metalo darbus, elektros darbus ir braižybą. Medžio darbai patiko labiausiai, daugiausia darėme, ką norėjome. Drožėme figūras, deginome užrašus, skaptavome šaukštus. Vėlesnėse klasėse jau užsiėmėme tekinimu, frezavimu ir kitais sudėtingesniais darbais. Iš tų laikų daug gerų atsiminimų. Buvau prigaminęs kaukių, lėkščių, kirvių, šaukštų, pintinių, žvakidžių ir visokių kitokių padargų, kurių pusę jau ir sulaužiau, kitus išpadovanojau. Antra tiek laiko skyrėme metalo darbams. Nors mums buvo rodomi įvairūs frezavimo stebuklai, krumpliaračiai, tačiau daugiausia dirbome su skarda, viela ir jos apdirbimu. Tai naudojome visokius kaltukus, metalo pjūkliukus ir šlifavimo popierių. Žadėjo, kad aukštesnėse klasėse galėsime ir užsiimti kalvyste, gaminti visokius laiptų turėklų bumbulus tekinimo staklėmis ar lempų laikiklius lauke šalia stogelio virš laiptų, tačiau pažadai taip ir liko pažadais ir daugiau skardos ir vielos apdirbti taip ir nemokame. Elektros darbai buvo neįdomūs, tačiau labai naudingi, išmokome ir atskirti elektros laidininkus ir apsisaugoti nuo iškrovų, o svarbiausia, išmokome teisingai sujungti elektros grandines, ko jau prireikė įsirenginėjant buto elektros instaliaciją. Dabar pats savo namuose turiu ir kalvio darbo laiptų turėklus ir geležinį, lauko stogelį virš durų.

Stogelis virš durų

Merginų darbai buvo siuvimas, nėrimas, siuvinėjimas, rankdarbiai ir virtuvės darbai. Mums, vaikinams, nelabai patiko visi siuvinėjimai, nėrimai, rankdarbiai. Tačiau likę du išties naudingi. Siuvimas labiau buvo kaip rūbų taisymas, buvome mokomi tokių dalykų, kurių dažnai prašysime moterų. Tarkime buvome mokomi įsisiųsti sagą į bet kokį audinį, arba atsilenkti/užsilenkti kelnių kraštus, įsisiųti užtrauktuką ir panašių smulkmių. Jos labai pravertė tolimesniam gyvenimui, toliau sekė virtuvės darbai – kadangi laiko turėjome nedaug, vos dvi darbų pamokas, tai ir patiekalai nebuvo itin sudėtingi. Tačiau visiems busimiems vyrams maisto gaminimas buvo tikrai naudinga praktika, taip pat buvo išrenkamas ir virtuvės šefas. Jo darbas buvo išvirti arbatos, visus aprūpinti įrankiais ir įrengimais bei paserviruoti stalą pagal visas taisykles visiems svečiams. O po to visi maistą sukome ratu, įsidėjome po porciją ir visi analizavome patiekalus ir jų skonius. Beabejo būtų praverte ir mokėjimas pasigamiti lauko stogelį ar gražius laiptų turėklus. Taip galima ne tik namus papuošti, bet ir ant duonos su sviestu uždirbti.

Taigi, mokykloje vis tik išmokau ir naudingų ir gyvenime pritaikomų dalykų tiek iš berniukų darbų, tiek iš mergaičių. Aišku, šiek tiek gaila, kad patiems naudingiausiems dalykams (siuvimui ir maisto gaminimui) buvo skirta mažiau laiko, nei tarkime siuvinėjimui ir nėrimui. Taip pat daugiau laiko buvo skirta metalo apdirbimui, nei medžio ar elektrai, Nors kaip tik pastarieji būtų naudingesni.